bendrystė — bendrỹstė dkt. Mūsų bendrỹstė su ligóniais … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bendrysta — bendrystà sf. (2) DP513 žr. bendrystė 1: Sandaro ir bendrystos ženklu buvo padavimas rankos artimo savo S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
bursystė — ×bursỹstė sf. (2) draugystė, bendrystė: Neturėdami bursystės su nevaisingais darbais tamsybių BzB277(BBPvE5,11) … Dictionary of the Lithuanian Language
burti — 2 bùrti, bùria, būrė 1. tr. DŽ telkti į krūvą, būrį, į bendrystę: Jis aplink save būrė visą apylinkės jaunimą rš. | refl.: Burkimės į kooperatyvus sp. Paukščiai bùrias (būriuojasi) – bus ruduo Ds. 2. tr. painioti, velti, narplioti (ppr. siūlus … Dictionary of the Lithuanian Language
komunija — komùnija sf. (1) 1. bažn. vienas iš septynių sakramentų: Prie didžiojo altoriaus nuolat dalijo komuniją A.Vien. Pri komunijos ejo visi žmonys M.Valanč. Ir todrinag tą sakramentą vadina komunija, tai yra bendrumu, arba bendryste DP132. 2. rš… … Dictionary of the Lithuanian Language
sandalininkystė — sandalininkỹstė sf. (2) Rtr, KŽ; L137 buvimas sandalininku, bendrystė … Dictionary of the Lithuanian Language
suburti — 2 subùrti, sùburia, subūrė 1. tr. sutelkti į būrį, į bendrystę: Greitu laiku buvo suburtas aktyvas sp. Gerumu subūrė, piktumu išvaikė KrvP(Žr). | Žiūrėk, ir jie suburs (sutaisys) vestuves LTR(Ds). suburtaĩ adv.: Lenkų liaudis gyveno nesuburtai … Dictionary of the Lithuanian Language
suvienijimas — suviẽnijimas ( yjimas KII287) sm. (1) DŽ, NdŽ; M 1. refl. KII307 → suvienyti 2 (refl.): Jei mėšlas susivienys su žeme, per susivienijimą atsiras mėšle druskos rš. 2. KII287, LL323 → suvienyti 3. | refl. LL323: Teritorinė bendruomenė… – žmonių… … Dictionary of the Lithuanian Language
sąnarys — sąnarỹs sm. (3a) Rtr, OG225, Jrb, Plk, Sb, Aln, sąnaris (1) K, Rtr, DŽ1, Snt 1. Q226, H181, R, MŽ, Sut, N kaulų sunėrimo vieta: Sąnariu yra vadinamas toks kaulų sujungimas, kur susiduriančių kaulų galai turi lygius sąnarinius paviršius,… … Dictionary of the Lithuanian Language
užveikti — užveĩkti, ia, ùžveikė 1. tr. uždirbti, užpelnyti: Ką ažùveikia berniukai, mumim gana, užtenka viso LKT397(Arm). Senas neažuveiksì pinigo Dv. Ažuveĩkt neažveiksì nieko LzŽ. Neažuveĩksim – nevalgysim Dv. | refl.: Dar anas eina darban, tik… … Dictionary of the Lithuanian Language